(p. 1229) vaibhavamu vaibhavamu. [Skt. from విభవము.] n. Wealth, riches, grandeur, splendour, విభవము, ఐశ్వర్యము, మహిమ. 'ఆవాఙ్మ నోతీతమతర్క్యవైభవంబు.' Lalito. viii. 27. వైభవుడు vaibhavuḍu. n. One who is flourishing or blooming. విభవము గలవాడు. 'నవయౌవనవైభవుండు.' Vish. ii. 87.